ir dalinkitės
jomis su artimaisiais, ar išsisaugokite jas savo el. pašte.
Verslo klientams
1312
Parašykite mums
ŽVILGSNIS Į KROATIJĄ iš jūros pusės, arba atostogos po burėmis
PAULIUS STOŠKUS juokais sako, kad gyvena dvigubą gyvenimą: informatikos ir elektroninio verslo vadybos išsilavinimą turintis vyras vienoje iš Lietuvos telekomunikacijų bendrovių dirba Elektroninių kanalų vystymo vadovu, tačiau didelę dalį jo gyvenimo sudaro ir su informatika nieko bendra neturinti sritis – kulinarija. Komandos „Vyrai virtuvėje“ vadovas ir pomėgius renkasi nekasdienius – būdamas buriavimo entuziastu, Paulius pats turi II eilės vairininko kategorijos pažymėjimą. Būtent aistra buriavimui diktuoja ir atostogų planus – šį rudenį P. Stoškus su bičiuliais leidosi jau į penktą buriavimo kelionę.
Kroatija buvo pasirinkta jau išbandžius buriavimą Italijoje ir Graikijoje, o keliautojų dėmesį ji patraukė dėl puikios „reputacijos“ tarp buriuotojų – mėgstantys keliauti jūra Kroatiją renkasi dėl ypatingos jos gamtos ir salų grožio. Šiame pokalbyje – Pauliaus mintys apie buriavimo žavesį, atostogų jūroje privalumus ir apie pačios Kroatijos ypatybes.
„TAI NEAPSAKOMAS IR ŽODŽIAIS NENUPASAKOJAMAS JAUSMAS, KAI ŽVELGI Į MIESTUS IR MIESTELIUS IŠ VANDENS PUSĖS. PAMATAI VISA TAI KITU KAMPU, ATSIVERIA VISAI KITA PANORAMA.“
Papasakokite, kiek žmonių keliavo, kokia buvo kelionės trukmė? Kodėl rinkotės plaukti rudenį? 
Laivo įgula yra svarbiausias puikių atostogų veiksnys. Su šiais žmonėmis praleidžiama visa savaitė gana uždaroje patalpoje trumpam išlipant į krantą. Džiaugiuosi subalansuota kelionės kompanija. Keliavome aštuoniese, įskaitant kapitoną. Likę komandos nariai buvo atsakingi už tvirtai pririštus krancus (apsauginis, pripučiamas fenderis, tvirtinamas laivo šonuose švartuojantis – aut. past.), už pilnus skrandžius dienos metu ir už linksmą nuotaiką vakare. Keliavome paskutinę rugsėjo savaitę, kai Lietuvoje jau buvo darganota, o Kroatijoje dienomis temperatūra siekė vidutiniškai +21 ºC. Tokiu metu mažesnis turistų srautas, paprasčiau ir lengviau gauti vietą laivui uoste, žemesnės kainos.
Kaip atrodė kelionės maršrutas, ką aplankėte? Kas paliko daugiausia įspūdžių?
Pati kelionė susideda iš plaukimo dieną ir sustojimų vakarais įvairiose salose. Sustojimams rinkdavomės gražias įlankas, salas ar miestelius. Vakarais įprastai švartuodavomės krante arba su inkaru. Per savaitę aplankėme tokias salas kaip Hvaras, Vis, Korčula, Mletas (nacionalinis parkas, garsus tuo, kad salos viduryje yra ežeras, o ežere yra atskira sala), Lastovas, Biševas, pastarojoje – dar ir urvą uoloje „Blue cave“ (Mėlynosios uolos – aut. past.). Pabuvome ir gausiai turistų lankomame Dubrovniko mieste, garsiame savo senamiesčiu, kurį juosia aukšta gynybinė siena. Šis miestas yra saugomas UNESCO. Nors gyventojų mieste – 40 000, būna dienų, kai jų yra ir iki 50 000, nes penktadalis jų turistai. Valdžia, siekdama suteikti visavertę pažintį su miestu, apribojo turistų skaičių iki 8 000 per dieną. Šis miestas labai išpopuliarėjo po to, kai jame buvo nufilmuotos kelios serialo „Sostų karai“ serijos.
Papasakokite apie tokios kelionės kasdienybę – kiek plaukdavote per dieną, kuo užsiimdavote, kur ir ką valgydavote?
Kelionės pradžioje išsikėlėme tikslą aplankyti Dubrovniką, tad su konkrečiu tikslu buvo gana aiškus ir kelionės planas. Šeštadienį popiet yra laivo priėmimo laikas, kai pasiimi laivą iš nuomos kompanijos. Pati laivo patikra ir visų dokumentų užpildymas užtrunka iki keleto valandų. Tad šeštadienį lieka tik vakaras, kai labai toli nebespėsi nuplaukti. Mes nakvynei pasirinkome netoliese esančią salą, kur išsimetę inkarą su šokiais ir dainomis sutikome pirmąją naktį ant vandens. Katamaranas „Lagoon 420“ yra didžiulis, turi 4 atskirus dviviečius miegamuosius, keletą poilsio zonų, virtuvę ir svetainę. Erdvės yra pakankamai, tad išlipimas ant kranto dažnai nėra būtinas. Švartavimasis uoste reikalingas tada, kai reikia pasipildyti gėlo vandens bakus. Tokių sustojimų per visą kelionę buvo vos keletas, likusius vakarus švartuodavomės įlankose su inkaru. Įprastai dienos metu plaukdavome 4–6 valandas, o pusryčiams ir pietums stengdavomės susirasti gražesnę vietą, kur galėtume mėgautis vaizdu iš laivo į uolas, miškus ar kitus Kroatijos gamtos stebuklus.
„ĮPRASTAI DIENOS METU PLAUKDAVOME 4–6 VALANDAS, O PUSRYČIAMS IR PIETUMS STENGDAVOMĖS SUSIRASTI GRAŽESNĘ VIETĄ, KUR GALĖTUME MĖGAUTIS VAIZDU IŠ LAIVO Į UOLAS, MIŠKUS AR KITUS KROATIJOS GAMTOS STEBUKLUS.“
Kuo tokia kelionė poilsio, šalies pažinimo prasme skiriasi nuo kelionės sausuma?
Pusryčiai laive tekant saulei, vakarienė leidžiantis saulei – tai vaizdai, kurių jau dabar ilgiuosi. Visuomet su pavydžiu žvilgsniu žvelgiu nuo kranto į buriuotojų laivus, 
o pavydėti yra ko: tai neapsakomas ir žodžiais nenupasakojamas jausmas, kai žvelgi į miestus ir miestelius iš vandens pusės. Pamatai visa tai kitu kampu, atsiveria visai kita panorama. Laive jautiesi laisvas ir nepriklausomas – nori keltis ir pradėti plaukti 6 valandą ryte? Prašom. Nori sustoti ir išsimaudyti, nes pamatei gražią įlanką su salele? Be problemų. Esi pats sau šeimininkas ir vakare sprendi, ką veiksi rytoj ryte. Vieną rytą kėlėmės labai anksti, kad galėtume pirmi įsigyti šviežios žuvies, kai tik žvejai pargrįžo į uostą. Dar apsiblausęs, traiškanotomis akimis užsikuri guminės valtelės variklį ir skrodi vandenį, kuris atrodo it stiklas, uosto link. Vaizdas, vertas milijono, – saulė dar tik kyla, miestas dar tik bunda, o tu jau mėgaujiesi tuo vaizdu ir supranti, kad po valandos kitos čia virs gyvenimas kaip ir kasdien, bus pilna turistų, pilna laivų, bet tą akimirką tu čia būni vienas su gamta.
O ar netapo iššūkiu maisto gamyba laive?
Laive yra visi patogumai nuo asmens higienos (privatūs dušai, kriauklės, tualetai) iki maisto ruošos (šaldytuvas, šaldymo kamera, orkaitė, viryklė). Tad maisto gaminimas man, kaip vienam iš „Vyrai virtuvėje“ komandos narių, tokioje erdvėje nesukelia nepatogumų. Vakarais didesniuose miesteliuose išeidavome vakarieniauti ir į vietinius restoranus. Žinoma, tokiose jūrų šalyse stengiesi maksimaliai išnaudoti privalumus, valgyti ir ragauti jūrų gėrybes: aštuonkojus, kalmarus, žuvis, midijas, krevetes.
„PABUVOME IR GAUSIAI TURISTŲ LANKOMAME DUBROVNIKO MIESTE, GARSIAME SAVO SENAMIESČIU, KURĮ JUOSIA AUKŠTA GYNYBINĖ SIENA. ŠIS MIESTAS YRA SAUGOMAS UNESCO.“
Kokia yra Kroatijos virtuvė, kuo ji išsiskiria? Gal teko ką nors įsimintino ragauti krante?
Šalys, kuriose iki šiol plaukiojau, – Graikija, Italija, Kroatija – priskiriamos Viduržemio jūros virtuvėms. Šalies gilumose, arba šiauriau, yra specifinių patiekalų, tačiau krantuose įprastai vyrauja jūrų gėrybės, šviežia žuvis. Kroatijoje dažniau teko matyti vakarienei siūlomą tuną, o Graikijoje kiekvienas kranto restoranas kepa šviežią doradą. Kaip ir minėjau, laive dažniau gaminome sau įprastus patiekalus, keletą kartų turėjome šviežios žuvies, tad laive kepėme ją.
Kelionės laivais ir kruizai neabejotinai tampa vis populiaresni. Jūsų nuomone, kodėl? Kokie didžiausi tokių kelionių privalumai ir malonumai?
Buriuotojų bendruomenė vis plečiasi ir didėja. Aš pats pirmą kartą išplaukiau prieš 6 metus ir nuo to laiko užsikrėčiau tuo. Nesu užkietėjęs buriuotojas, bet toks atostogų būdas man priimtinas ir patrauklus, tad stengiuosi esant galimybei keliauti su draugais ir šeima. Pasikartosiu, bet čia esi nepriklausomas nuo gidų, turistų autobusų ar kitų transporto priemonių. Tave gali sulaikyti tik audra, kai laivas nepaliks uosto ir liks stovėti krante. Kitu atveju pats renkiesi, kur keliauti, kur sustoti, kur miegoti. Tau nereikia rezervuoti ir rinktis viešbučių, skaityti atsiliepimų, nereikia nuomotis automobilio ar ieškoti autobusų stotelės. Tu, laivas, vėjas, jūra, gamta – tai sąlygos, kurių užtenka savaitei atsiriboti nuo kasdienių darbų.
Kroatija – šalis, neabejotinai turinti viską, ko reikia puikioms atostogoms – netolima, galima drąsiai leistis į kelionę automobiliu iš Lietuvos ar skristi lėktuvu, nuostabi gamta ir kalnai, ežerai ir miestai, kurių gatvėse filmuojami kino filmai.
Daugiau informacijos www.westexpress.lt arba tel. 1312.
